Ilgą laiką buvo manoma, kad kačių prijaukinimo istorija pirmiausia susijusi su senovės Egiptu. Tačiau archeologiniai radiniai Kipre privertė į šią istoriją pažvelgti kitaip.
Šilurokamboso (Shillourokambos) neolito gyvenvietėje archeologai aptiko maždaug 9 500 metų senumo žmogaus kapą, šalia kurio buvo palaidota katė. Toks palaidojimas leidžia manyti, kad žmogų ir gyvūną siejo ypatingas ryšys.
Dar įdomiau tai, kad katės į Kiprą negalėjo patekti pačios. Kipras yra sala, todėl jų protėvius čia turėjo atgabenti žmonės. Moksliniai tyrimai rodo, kad žmonės mažus laukinius Artimųjų Rytų katinių šeimos gyvūnus į Kiprą galėjo atplukdyti dar prieš maždaug 11 000 metų, tikriausiai todėl, kad jie padėjo kontroliuoti pelių populiaciją pirmosiose žemdirbių gyvenvietėse.
Taigi Kipras yra viena svarbiausių vietų visoje naminės katės istorijoje.

Kipre iki šiol pasakojama dar viena graži istorija.
Pasak Bizantijos laikus siekiančios legendos, IV amžiuje šventoji Elena liepė į Kiprą atgabenti šimtus kačių iš Egipto arba Palestinos. Po ilgos sausros saloje esą buvo labai padaugėję nuodingų gyvačių, todėl katės turėjo padėti su jomis kovoti.
Su šia legenda siejamas netoli Akrotirio esantis Šv. Mikalojaus Kačių vienuolynas - Agios Nikolaos ton Gaton.
Pasakojama, kad vienuolyne buvo du varpai: vienas kviesdavo kates ėsti, o kitas - eiti medžioti gyvačių.
Ar šventoji Elena iš tiesų atplukdė į Kiprą laivus su katėmis, šiandien patvirtinti neįmanoma. Tačiau istoriniai šaltiniai rodo, kad vienuolynuose iš tiesų buvo laikoma daug kačių, kurios medžiodavo ne tik gyvates, bet ir peles, skorpionus bei kitus nepageidaujamus gyvūnus.
Taigi legenda galbūt nėra visiškai išgalvota.

Šiandien katė yra neatsiejama Kipro kraštovaizdžio dalis. Tačiau romantiškas vaizdas - saulėje prie kavinės snaudžianti katė, slepia gana rimtą problemą.
Tikslaus kačių skaičiaus niekas nežino. Pastaraisiais metais dažnai minima, kad Kipre gali būti apie milijoną laisvai gyvenančių ir benamių kačių, taigi jų skaičius gali būti panašus į žmonių skaičių saloje. Tai vertinimas, o ne tikslus surašymas, tačiau gyvūnų gerovės organizacijos sutaria, kad populiacija yra milžiniška.
Kodėl jų tiek daug?
Svarbiausia priežastis labai paprasta - nepakankama sterilizacija.
Šiltas Kipro klimatas leidžia katėms daugintis beveik visus metus. Jeigu kolonijoje nesterilizuojama pakankamai gyvūnų, kačiukų skaičius labai greitai auga.
Prie problemos prisideda ir paliekamos naminės katės, nereguliuojamas gatvės kačių šėrimas bei tai, kad skirtingose savivaldybėse populiacijos kontrolė vykdoma nevienodai. Tarptautinės kačių gerovės organizacijos „International Cat Care“ 2025 m. atliktas tyrimas kaip pagrindines problemas nurodė nekontroliuojamą dauginimąsi, gyvūnų palikimą, šėrimą be sterilizacijos ir vieningos ilgalaikės strategijos trūkumą.

Keliaujant po Kiprą galima pamatyti daugybę dubenėlių su vandeniu ir maistu. Gatvės kates maitina vietiniai gyventojai, restoranų bei viešbučių darbuotojai, savanoriai ir turistai.
Daug Kipro gyventojų patys šeria laisvai gyvenančias kates arba pažįsta žmogų, kuris tai daro.
Vadinasi, daugybė Kipro kačių nėra visiškai „niekieno“.
Jos gali neturėti vieno šeimininko ir negyventi namuose, tačiau turėti kelis žmones, kurie jas maitina, duoda vandens, kartais nuveža pas veterinarą ar pasirūpina sterilizacija.
Tai savotiškos bendruomenės katės.
Tačiau maisto dubenėlis dar nereiškia saugaus gyvenimo. Gatvėje katėms gresia automobiliai, ligos, parazitai, sužeidimai, šunys, vasaros karštis ir vandens trūkumas. Todėl vien šerti kates neužtenka. Nrint iš tikrųjų mažinti jų kančias, būtina kontroliuoti populiaciją sterilizuojant.

Taip. Kipriečiai augina kates kaip įprastus naminius gyvūnus, jos gyvena namuose ir butuose, gauna veterinarinę priežiūrą ir yra šeimos nariai.
Tačiau riba tarp „naminės“ ir „benamės“ katės Kipre dažnai nėra tokia aiški, kaip esame įpratę Lietuvoje.
Katė gali gyventi daugiausia lauke, tačiau reguliariai ateiti į vienus namus ėsti. Kita gali būti prižiūrima kelių kaimynų. Dar kita gyvena viešbučio teritorijoje ir tampa beveik neoficialia jo gyventoja.
Todėl Kipre galima sutikti ir visiškai naminių, ir pusiau naminių, ir bendruomenės prižiūrimų, ir iš tiesų laukinių bei žmogaus vengiančių kačių.

Katės politinių sienų, žinoma, nesupranta. Klimatas, gyvenimo būdas ir nekontroliuojamo dauginimosi problema abiejose salos dalyse yra panašūs.
Tačiau jų priežiūros sistema skiriasi.
Kipro Respublikos kontroliuojamoje pietinėje salos dalyje veikia valstybinės sterilizacijos programos, savivaldybės, registruotos gyvūnų globos organizacijos ir savanoriai. 2026 metais vėl paskelbta visos šalies benamių kačių sterilizavimo programa, kurioje dalyvauja vietos valdžios institucijos, gyvūnų globos organizacijos ir privatūs veterinarai.
Tačiau problema tokia didelė, kad dabartinių priemonių vis dar nepakanka. Gyvūnų gelbėtojai sterilizuoja tūkstančius kačių, tačiau tuo pat metu gimsta naujos vados. Todėl pietuose galima matyti ir puikiai prižiūrėtų, sterilizuotų kolonijų, ir vietų, kur katės serga bei dauginasi beveik nekontroliuojamos.
Šiaurinėje Kipro dalyje situacija dar labiau priklauso nuo savanorių, labdaros organizacijų ir pavienių žmonių iniciatyvos.
Todėl būtų neteisinga sakyti, kad pietuose katėmis rūpinamasi, o šiaurėje - ne. Abiejose salos pusėse yra daug žmonių, kurie kates maitina, gelbsti ir sterilizuoja. Skirtumas labiau sisteminis: pietuose yra daugiau oficialių valstybės ir savivaldybių finansuojamų mechanizmų, o šiaurėje didesnė našta tenka savanoriams ir nevyriausybinėms organizacijoms.

Kipro katės puikiai žino, kur atostogauja žmonės.
Viešbučiai, restoranai ir pajūrio promenados joms reiškia maistą, vandenį ir pavėsį. Todėl turistinėse vietose susiformuoja ištisos kačių kolonijos.
Turistai jas mielai maitina. Ir tai tikrai gali padėti konkrečiai alkanai katei. Tačiau gyvūnų gerovės specialistai atkreipia dėmesį į kitą problemą - pasibaigus sezonui turistų sumažėja, o prie reguliaraus maitinimo pripratusios kolonijos niekur nedingsta.
Todėl daug naudingesnė pagalba yra ne tik nupirkti katei konservų, bet ir paremti vietines sterilizacijos bei gyvūnų gelbėjimo programas.

Kipro santykis su katėmis kupinas prieštaravimų.
Čia buvo rastas vienas seniausių pasaulyje įrodymų, kad žmogus katę laikė ypatingu gyvūnu. Po tūkstančių metų katės vis dar gyvena šalia žmonių, tik dabar jų tapo tiek daug, kad meilės ir dubenėlio maisto nebepakanka.
Vienos turi namus. Kitos turi restoraną, kuriame kas vakarą gauna vakarienę. Dar kitos turi kelis kaimynus, kurie jomis rūpinasi. O kai kurios neturi nieko.
Gal todėl keliaujant po Kiprą kartais sunku suprasti, ar sutikta katė iš tiesų yra benamė.
Ji gali miegoti gatvėje, bet kiekvieną rytą jos laukti prie durų gali žmogus su dubenėliu maisto.
Kipre katės jau tūkstančius metų gyvena kažkur tarp laukinės gamtos ir žmogaus namų. Ir galbūt būtent todėl jos taip natūraliai tapo šios salos dalimi.