Ar reikia auklėti kates? Ir kur baigiasi auklėjimas, o prasideda tiesiog katės prigimtis?
Tikriausiai kiekvienas katės šeimininkas bent kartą yra pagalvojęs - ar reikia auklėti, ar tiesiog susitaikyti, kad namuose gyvena katė?
Vieni nenori, kad katės liptų ant stalų. Kiti išgyvena dėl draskomų baldų ar užuolaidų. Dar kiti pavargsta nuo naktinių lakstymų po namus ar nuolatinių bandymų užšokti ten, kur „negalima“.
Tačiau kuo daugiau mokslininkai ir gyvūnų elgesio specialistai tyrinėja kates, tuo aiškesnė tampa viena mintis - katės tikrai gali mokytis, tačiau jų auklėjimas veikia visai kitaip nei šunų ar žmonių.
Ir svarbiausia suprasti ne tai, kaip priversti katę paklusti, o kaip padėti jai gyventi taip, kad namuose būtų gera ir ramu visiems.
Katė nėra ir niekada nebus kaip mažas šuo
Užaugome girdėdami patarimus, kad katei reikia parodyti ribas, kartais pabarti, nuimti nuo stalo ar net nubausti, jei elgiasi netinkamai.
Tačiau katės pasaulį supranta kitaip.
Katė labai retai elgiasi „iš principo“ ar noro supykdyti šeimininką. Ji negalvoja: „žinau, kad negalima, bet specialiai padarysiu“.
Dažniausiai katė būtent taip elgiasi todėl, kad jai ten įdomu, saugu, aukščiau, šilta, matosi aplinka, ten yra žmogus.
Katės nesieja bausmės su veiksmais taip, kaip dažnai įsivaizduojame mes. Jei grįžę namo pamatysite apdraskytą užuolaidą ir pradėsite pykti, katė greičiausiai nesupras, dėl ko supykote. Ji tik supras, kad žmogus staiga tapo keistas. Todėl šiuolaikinis požiūris į kačių auklėjimą vis dažniau remiasi ne draudimais, o supratimu.
Ar kates visgi galima auklėti?
Trumpas atsakymas - taip.
Tik gal ne visai taip, kaip esame įpratę galvoti. Katės puikiai mokosi. Jos gali priprasti prie taisyklių, išmokti ritualų, atpažinti žodžius, suprasti ribas ir net atlikti įvairias komandas.
Tačiau jos daug geriau reaguoja į paskatinimą nei į draudimą. Pavyzdžiui, jeigu nenorite, kad katė liptų ant virtuvės stalo, dažnai efektyviau ne kiekvieną kartą ją nukelti, o šalia sukurti vietą, kuri būtų dar patrauklesnė. Katė visada rinksis tai, kas jai patogiau.
Jeigu ant stalo geriausia matyti visą virtuvę, o alternatyvos nėra - ji grįš. Jeigu šalia atsiras aukšta lentyna prie lango, dažnai po kelių savaičių stalas taps nebe toks įdomus.
Ar leisti katėms lipti ant stalų?
Čia nėra vieno teisingo atsakymo.
Kai kurios šeimos leidžia, kitos griežtai ne. Pati idėja, jog katei „blogai“ būti ant stalo, dažniausiai nėra susijusi su katės gerove.
Dažniau tai mūsų pačių taisyklės, tokios kaip higiena, įpročiai, namų tvarka. Jei nusprendėte, kad stalas katei ne vieta, tai tikrai normalu ir suprantama. Tačiau tuomet savęs paklauskite - kur bus ta vieta, kur jai būti leidžiama? Katėms labai svarbu stebėti aplinką iš aukštai. Gamtoje aukštis reiškia saugumą. Todėl dažnai katėms visai nėra smagu tiesiog laipioti ant stalų, jos ieško aukštesnės vietos.
O kaip dėl baldų draskymo?
Jei reikėtų sudaryti dažniausių kačių ir žmonių nesutarimų sąrašą, baldų draskymas būtų labai aukštai.
Daugeliu atvejų katė baldų nedrasko ne todėl, kad gerai išauklėta. Draskymas katei yra visiškai natūralus elgesys.
Taip ji ne tik galanda nagus. Katės tuo pačiu pažymi teritoriją savo kvapu, palieka matomą ženklą, ištempia raumenis, išleidžia susikaupusią energiją. Dažnai problema atsiranda ne todėl, kad katė drasko, o todėl, kad žmogui nepatinka pasirinkta vieta.
Jeigu namuose nėra patogios draskyklės, ji per žema, nestabili arba pastatyta ten, kur katė beveik nebūna - labai tikėtina, kad sofa atrodys daug patrauklesnis variantas.
Katės dažnai renkasi ne jūsų brangiausią baldą, o tą, kuris stovi matomoje vietoje, yra arti žmogaus, leidžia patogiai išsitempti.
Todėl kartais užtenka ne kovoti su įpročiu, o pasiūlyti geresnę alternatyvą. Ir ne viską, ką daro katė, reikia taisyti. Kartais užtenka šiek tiek pritaikyti namus prie katės, o ne bandyti katę pritaikyti prie idealių namų.
O kaip dėl užuolaidų?
Čia prasideda viena jautriausių temų kačių šeimininkams. Vieni sako: „mano katė niekada nelipo“. Kiti liūdnai prisimena pirmą naujų užuolaidų savaitę. Bet katės dažniausiai nelipa užuolaidomis todėl, kad nori kažką sugadinti. Joms patinka aukštis, judantis audinys, galimybė pasislėpti, vaizdas pro langą, nagų įkabinimas. Ypač dažnai taip elgiasi jaunos, aktyvios arba daug laiko vienos namuose praleidžiančios katės.
Ir dažnai šeimininkai pradeda svarstyti - gal reikia griežčiau auklėti? Tačiau klausimas turėtų būti - ne kaip uždrausti, o kaip pasiūlyti geresnį variantą. Kai atsiranda aukšta draskyklė, vieta prie lango, lentynėlės ar daugiau veiklos, užuolaidos kai kurioms katėms tampa nelabai įdomios.
Bet kartais jos vis tiek lieka mėgstama vieta.
Ar griežtas auklėjimas gali pakenkti?
Šis klausimas dažnai nepatogus, nes daugelis mūsų bent kartą gyvenime esame pykę ir barę katę. Ir tai normalu.
Tačiau nuolatinis gąsdinimas, purškimas vandeniu ar griežtos bausmės dažniausiai nepadeda. Katė gali pradėti vengti žmogaus, slapstytis, tapti jautresnė, elgtis keistai ar net pradėti šlapintis ne savo kraiko dėžėje.
Katėms labai svarbus saugumo jausmas.
Ir dažnai geriausiai išauklėtos katės nėra tos, kurios labiausiai bijo. Jos yra tos, kurios aiškiai supranta, kur jų vieta ir jaučiasi joje gerai.