Katės Australijoje nėra natūralūs gyvūnai. Jos į žemyną atkeliavo kartu su europiečiais XVIII amžiaus pabaigoje. Laivuose katės buvo laikomos tam, kad gaudytų peles ir žiurkes. Vėliau jos tapo ir namų augintinėmis.

Tačiau Australija tūkstančius metų vystėsi izoliuotai nuo likusio pasaulio. Dėl to čia susiformavo labai jautri gamta ir gyvūnija, kurios daug kur kitur pasaulyje nėra. Daugybė mažų paukščių, driežų ir smulkių žinduolių evoliucionavo beveik neturėdami natūralių plėšrūnų.

Kai žemyne atsirado katės, situacija greitai pasikeitė.

Australijoje laukinės katės šiandien laikomos vienu pavojingiausių invazinių gyvūnų. Jos medžioja ne todėl, kad badauja, o todėl, kad tokie yra jų instinktai. Net soti katė gali sugauti kelis paukščius ar driežus per dieną.

Mokslininkai skaičiuoja, kad Australijoje katės kasdien sunaikina milijonus vietinių gyvūnų. Dėl to kai kurios rūšys jau visiškai išnyko, o kitos yra ant išnykimo ribos.

Būtent todėl Australijoje požiūris į laisvai vaikštančias kates labai skiriasi nuo Europos.

Daugelyje Australijos vietų katės privalo būti registruojamos, ženklinamos mikroschemomis, sterilizuojamos ir laikomos namuose arba specialiai aptvertose teritorijose.

Kai kuriuose miestuose galioja taisyklės, kad:

• katė negali vaikščioti lauke naktį,
• katės apskritai negali būti paleidžiamos laisvai,
• už benamių kačių šėrimą gali būti skiriamos baudos,
• tam tikros gamtos vietos saugomos specialiomis tvoromis nuo kačių.

Yra net specialūs „cat curfew“ laikai - tarsi komendanto valanda katėms.

Daugeliui europiečių tai atrodo labai griežta. Tačiau australams svarbiausia apsaugoti vietinius gyvūnus, kurių kitur pasaulyje nėra.

Įdomiausia tai, kad australai tikrai myli kates. Katės ten yra vieni populiariausių naminių gyvūnų. Tiesiog požiūris į jų laikymą kitoks.

Daugelis kačių gyvena tik namuose. Žmonės įrengia:

• specialias laipiojimo sieneles,
• uždarus kiemus,
• apsaugotus balkonus,
• „catio“ tipo terasas,
• stebėjimo pro langus vietas.

Australijoje labai populiaru kurti katėms saugią vidinę aplinką, kad jos galėtų laipioti, stebėti ir išlieti energiją neišeidamos į lauką.

Galbūt todėl ten tiek daug dėmesio skiriama ir praktiškiems namų sprendimams. Juk kai katė didžiąją gyvenimo dalį praleidžia viduje, labai greitai tampa aišku, kurie baldai, audiniai ar užuolaidos iš tiesų pritaikyti gyvenimui su gyvūnais.

Kelionėse po Australiją daugelį žmonių nustebina dar vienas dalykas - vakarais girdisi labai daug paukščių. Miestuose pilna gyvybės, paukščių čiulbėjimo ir mažų gyvūnų.

Vietiniai dažnai sako, kad būtent griežta kačių kontrolė padėjo apsaugoti dalį šios gamtos.

Todėl Australijoje katė nėra „blogas“ gyvūnas. Tiesiog žmonės ten labai aiškiai supranta, kokią įtaką gamtai gali turėti net vienas laisvai medžiojantis augintinis.

Daugelis turistų iš Europos ar Lietuvos tą patį supranta tik nuvykę į Australiją. Iš pradžių atrodo keista, kad beveik nematyti kiemuose vaikštančių kačių. Tačiau vėliau pradedi suvokti, kad tai ne atsitiktinumas, o labai sąmoningas šalies pasirinkimas.

Ir galbūt būtent todėl Australijoje tiek daug kalbama apie atsakingą gyvūnų laikymą, namų pritaikymą katėms bei gyvenimą kartu taip, kad būtų saugu ir gyvūnui, ir aplinkinei gamtai.